Prieverpsčių istorija

Verpimo ratelis (žemaitiškai – kalvaratas) – prietaisas siūlams verpti. Pagal konstrukciją būną gulsčias (plačiau naudotas Klaipėdos krašte ir Aukštatijoje) ir stačias. Lietuvoje atsirado XVIII a. I pusėje. Iki tol valstiečiai naudojo verpstę.

Verpimo ratelis susideda iš ritės siūlams, ratelio, rato, krėslo, paminos, trijų kojų. Pamina minama koja ir taip sukamas ratas. Pluošto kuodelis tvirtinamas prie prieverpstės. Sukdama ratelį koja, verpėja kaire ranka peša iš kuodelio verpalą, o dešine ranka, prilaikydama jį, lygina siūlą, nutaiko siūlo storumą ir leidžia jį į ritę.

Verpimo ratelius darydavo iš uosio, liepos, alksnio. Daugiausia verpdavo moterys žiemos mėnesiais, po visų derliaus nuėmimo darbų.

Verpstės ir prieverpstės. Išskirtinę vietą tarp medžio dirbinių užima audimo ir verpimo įrankiai. Buityje buvo naudojami mediniai verpimo ir audimo reikmenys: verpstės, prieverpstės, kuodelių smeigtukai, verpimo rateliai, audimo staklės, šaudyklės. VERPSTĖ - verpimo prietaisas. Naudotas su verpstuku. Sudarytas iš dviejų dalių – viršutinė apie 40 cm ilgio, vadinama galva, prie kurios pritvirtinamas vilnų ar linų kuodelis. Viršutinė dalis sujungta su kotu, apačioje pritvirtinta koja, ant kurios sėdėdavo verpėja. Buvo verpiama sukant siūlus ant rankoje laikomo verpstuko. Verpianti moteris Verpstės pasižymi archaiška, apibendrintomis formomis. Išorinė, matoma verpstės dalis gausiai puošiama kontūriniais bei giluminiais išpjaustinėjimais. Puošyboje vyrauja geometriniai raštai: apskritimai, užpildyti dvikryptėmis, įkypomis įraižomis, kurių viduryje – labai įvairios segmentinės žvaigždės. Šie senoviškieji dangaus šviesulių simboliai verpstėse komponuojami po kelis. Jie derinami su rombų grupėmis, ženklinančiomis suartą dirvą. Puošyboje įkomponuoti giedantys, abipus tų šviesulių stovintys ar tarp jų segmentų bėgantys paukšteliai. Stilizuoto augalo ir paukščių motyvai sukuria gyvybės medžio įvaizdį, kurį papildo žirgai bei raiteliai. Tarp pagrindinių komponuojami smulkūs geometriniai, stilizuotos augalijos, rečiau gyvūnijos motyvai, įrėžiami verpsčių padirbimo metai. Motyvus harmoningai sujungia, įrėmina kriputės, dantukai, kurie dažniausiai puošia ir verpstės kotą. Gausūs ir tankūs verpsčių bei prieverpsčių raštai daugiausia išrėžti giliu kontūru. Valstiečiai, puošdami paprastais raštais verpstes, tikėjo jų magiška galia skatinti linų augimą. Verpsčių ir prieverpsčių smeigtukai dažnai turi iš to paties medžio gabalo išpjaustytas kabutes. Smeigtukų šonų plokštumėlės išmargintos smulkiu geometriniu raštu. Rytų Lietuvoje verpste buvo verpiama iki 20 a. pradžios. Verpiant rateliu, išliko tik prieverpstė. RATELIS - verpimo ir siūlų sukimo prietaisas. Būna gulsčias ir statusis – labiau paplitęs visoje Lietuvoje. Gulsčiojo ratas ir ritė yra šalia vienas kito – stačiojo ritė yra virš rato. Lietuvoje rateliu verpiama nuo 18 a. I pusės. Ratelis ilgainiui pakeitė verpstę. PRIEVERPSTĖ, ( „kalvarato lentelė”, „ratinio lentelė”, „varptelė”), verpimo ratelio lentelė, prie kurios prismeigiamas mediniu, metalinius smeigtuku ar virvute pririšamas linų arba vilnų kuodelis. Prieverpstės būna įvairios formos: -stačiakampės; -2 sujungti skrituliukai, kurie būna sujungti kakleliu. Jos būna įvairiai profiliuotos. Vienos prieverpstės labai paprastos ir nepasižymi puošybinių elementų gausumu, kitos – labai puošnios. Gausūs ir įvairūs raštai glaudžiai susieti su prievepsčių formomis. Gausūs ir tankūs verpsčių ir prieverpsčių raštai išrėžti daugiausia giliu kontūru, prieverpstės būna dar išpjaustytos kiaurapjūviu ir reljefine – gilumine technika. Prieverpstė dominuoja saulės motyvai, segmentinės žvaigždės. Šie motyvai dažniausiai jungiami po du, ypač tose prieverpstėse, kurios turi dviejų sujungtų apskritimų formą. Kiti raštų motyvai - geometriniai. Prieverpstėse pasitaiko taip pat stilizuotos augalijos ir gyvūnijos, meilės simbolių (širdžių, paukštelių) motyvų. Kai kur įrėžtos datos ir inicialai. Prieverpstės išsaugojo ir verpsčių raštų simboliką. Daugumą jų vainikuoja apskritimėlis su segmentine žvaigždute. Taip pat vaizduojamas gyvybės medis. Augalai kartais panašūs į kraičių skrynių raštus, arba realius augalus ir nudažomi tamsiai raudonais, žaliais, geltonais bei juodais dažais. Puošiant didesnis dėmesys buvo skiriamas prieverpstės išorinei pusei, o vidinė išpjaustinėta kukliau ar visai nepagražinta. Dažnai išraižomi prieverpstės padarymo metai. Labiausia išpuoštos yra žemaičių prieverpstės. Kartais prieverpstės buvo daromos kaip dovana mylimai merginai.

Šiais laikais, kai baigia išnykti verpimo rateliai, prieverpstes naudoja interjero pagyvinimui, nes yra sakoma pas ką namuose kabo prieverpstė, namams nešą laimą, darną, turtus ir.t t.

Tautodailininkas

Albinas Šileika

Tel.: +370 607 69552

El. paštas: albinas@sileikosprieverpstes.lt

http://sileikosprieverpstes.lt